nejau

nejau
2 nèjau interj. Šlu nusistebėjimui reikšti: Nèjau nèjau, ir ans buvęs! Ms. Nejau nejau, mums niekaip ir nesiseka! Vd.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • nejau — nejaũ dll …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nejau — 1 nejaũ prt. nejaugi: Nejaũ tu nežinai? J. Nejau aš jį tokį padariau? Rmš. Nejaũ vienas piemuo gers – i milžėjums davė gert Šmk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nejaugi — nejaũgi prt. Gs, Šmn argi (klausiant ir drauge reiškiant abejojimą, nustebimą): Išgerk, nejaũgi pamazgõs pilsi! Alks. Ir nejaugi atkišęs ranką turiu prašyti praeinančių „ponų“ ir rinkti skatikus? J.Bil. Nejaugi manai, kad kieno išblyškęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • неукий — невежественный , др. русск. неукъ, совр. неук, неуч, диал. неук необъезженное домашнее животное (лошадь) . От не и на ука, учить. Ср. лтш. nejaûks отвратительный, плохой ; ужасный, злой (М.–Э. 2, 716 и сл.) …   Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера

  • aplaikyti — tr. 1. Ėr, Alv prižiūrėti: Nemoka bičių aplaikyti Rdd. Rūbą aplaikyk, tai daug ilgiau nešiosi Trgn. Gyvuliai aplaĩkomi gerai Mlt. | refl.: Reikia švariai apsilaikytie Jz. ║ duoti pragyvenimą: Reikia tėvai aplaikyt kap pats save Prl. Nejau jam… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitikti — atitìkti Rtr, LVI204; L, atatìkti Š 1. tr., intr. N, [K], NdŽ, KŽ būti atitaikytam: Neattinka raktas skylės Db. Jau sudėti kiti zomkai į duris, viskas, i ka muno raktai nebatitìko jau Žeml. Ir krenta pūkas kai vota, kai skietas valug šitų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • broliauti — broliauti, iauja ( iauna), iãvo intr. 1. artimai draugauti, bičiuliautis: Per daug su juo nebroliauk, jis nekoks žmogus Gs. | refl.: Nesibroliauk su tokiuo piemeniu! Rm. Mes nesbroliaunam Rdš. | prk.: Su badu ir šalčiu broliavomės, dvare… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • galva — galvà sf. (3) 1. kūno dalis: Jis mąstė, galvą rankom pasirėmęs T.Tilv. Kažkas pirštu bakstelėjo Pranui į galvą P.Cvir. Neičiau nei už Levuko... Geriau kišk galvą į tvorą, tegul uodegą varnos lesa Žem. Visi traukia kepures nuo galvų rš. Galvai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • graudenti — graudenti, ẽna, ẽno žr. graudinti: 1. Aš graudenù, t. y. mokydamas aną atvarau ant graudumo J. Kalbėdama mane graudena KlvD343. Negraudenkit manęs! rš. | refl.: Žaliose pievose vaikštinėjo, paukštelių ulbėjimu graudenosi P.Cvir. 2. Negraudenk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • griausti — 2 griaũsti, griaũdžia, griaũdė intr., tr. 1. jaudinti, jaudintis; liūdėti, nerimti: Širdis neskaudžia ..., ė tik pilna pajautų labai ramiai griaudžia A.Baran. Ką tik jauti, vis ramu – širdį glosto, griaudžia A.Baran. Siaudžiu griaudžiu, svietą …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”